taikyti

táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L 1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr. ^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn. | refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin. 2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž. | refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš. 3. intr. [i]skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš. 4. tr. DŽ naudoti (ppr. praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41. 5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet. | refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371. ║ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš. 6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš. | refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc. ║ refl. Rtr [i]stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš. 7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat. | Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš. 8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk. | refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk. 9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv. ^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln. | refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru. 10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub. | refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš. 11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč. | Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr. | refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134. ^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš. 12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk. | refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk. ║ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv. 13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel. 14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk. 15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb). 16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10b(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub. \ taikyti; atitaikyti; dataikyti; įtaikyti; ištaikyti; nutaikyti; pataikyti; prataikyti; pritaikyti; sutaikyti; užtaikyti